Venetian Bird

2012-02-25T06:58:00.000-08:00

2012-02-23T11:31:00.000-08:00

2012-02-23T07:23:00.002-08:00

2012-02-23T06:47:00.002-08:00

Florian

2012-02-22T14:32:00.001-08:00

2012-02-22T13:36:00.000-08:00

2012-02-22T06:37:00.000-08:00

2012-02-22T05:49:00.001-08:00

2012-02-22T05:35:00.001-08:00

2012-02-22T05:34:00.001-08:00

2012-02-22T04:29:00.002-08:00

2012-02-19T14:07:00.003-08:00

2012-02-19T12:45:00.003-08:00

2012-02-19T08:56:00.003-08:00

2012-02-19T08:07:00.002-08:00

2012-02-19T06:44:00.002-08:00

2012-02-18T15:12:00.002-08:00

2012-02-18T14:52:00.000-08:00

2012-02-17T16:31:00.000-08:00

2012-02-17T16:30:00.003-08:00

2012-02-17T16:30:00.000-08:00

2012-02-17T16:29:00.001-08:00

2012-02-17T15:14:00.000-08:00

2012-02-17T13:44:00.000-08:00

2012-02-16T02:02:00.001-08:00

2012-02-15T14:58:00.000-08:00

2012-02-15T14:57:00.002-08:00

2012-02-15T14:57:00.000-08:00

2012-02-15T07:06:00.000-08:00

2012-02-15T07:05:00.002-08:00

2012-02-15T07:05:00.000-08:00

2012-02-13T15:23:00.002-08:00

2012-02-13T15:23:00.000-08:00

2012-02-13T15:22:00.001-08:00

2012-02-13T15:21:00.001-08:00

2012-02-13T15:20:00.001-08:00

2012-02-13T15:19:00.001-08:00

2012-02-13T09:33:00.000-08:00

2012-02-13T03:32:00.000-08:00

2012-02-12T15:39:00.000-08:00

2012-02-12T15:19:00.001-08:00

2012-02-11T14:51:00.001-08:00

Cold

2012-02-10T14:52:00.001-08:00

2012-02-10T14:20:00.000-08:00

2012-02-09T14:37:00.001-08:00

2012-01-30T03:45:00.000-08:00

Kur plaukiam?
Nepatikėsit. Išsirinkti langų ir durų...ilga kelionė pas langų ir durų meistrą...Bet trumpesnė už kelionę mašina.
Kai plaukėm namo, saulė jau buvo nusileidus . Pūštėm vaporetu pro naktinį rūką.
Draugai klausia, kaip gyveni?
Nežinau ką atsakyt.
TAIP gyvenu.

2012-01-28T13:56:00.001-08:00

Switzerland

2012-01-08T15:24:00.000-08:00

Let it Snow

2012-01-08T14:13:00.000-08:00

Game

2011-12-10T15:17:00.000-08:00

Sapnai

2011-12-06T09:37:00.000-08:00

La Festa della Salute: 21 Novembre

2011-11-22T16:01:00.000-08:00

Sunday.

2011-11-20T13:29:00.000-08:00

Waiting.

2011-11-15T14:01:00.000-08:00

http://www.youtube.com/watch?v=auiJPav_aPo

Weekend

2011-11-13T14:23:00.000-08:00

Penktadienio vakarą su Bingiu, įvairiausių gimtadieninių ir kitų progų įkvėti, ėjom pirkt picų vakarienei. Picerija buvo pilnutėlė. Užsisakę savo pamėgtas, pamindžiukiavom ir, patingėję laukt picų viduje ( teisybę sakant, patingėjau aš, niekad nemokėjau ir nemoku laukti, nei picų, nei Kalėdų Senio, nei Prico ant balto žirgo.. Bet mūsų šuo Bingis būtų mielai laukęs ir net pasilikęs picerijoj visam savo likusiam gyvenimui..) iščiuožėm pasidairyt laukan. Šv. Jokūbo aikštėn. Pūtė vėjas, žibėjo kalėdinės lempelės. Nosį kando šaltukas.
Ant nosies, kurią kando šaltukas, tyliai leidosi purios snaigės.. Bingiui buvo keista. Man ne. Kasdieniai neįtikėtini įvykiai užgrūdino. Per greitai bėgantis laikas iššmokė niekuo nesistebėti.
Na, tiesą sakant, ne visai taip. Bet panašiai.
Paspoksojom abu su Bingiu į sniegą. Nuėjom už kampo, atlikti poros šuniškų reikalų.
Už to kampo nusistebėjau ir aš, pamačius dūzgiančią Kalėdų senių krūvą. Cha cha cha. Abu su Bingiu negaišom laiko, susipažinom su Seniais ir pasišnekučiavom apie biznį, Berliuskonį, Šv. Kalėdas, mocarelą ir sniegą, krentantį iš balkono, vidury gilaus vakaro. Tiesą sakant, pasišnekučiavau aš, Bingis nekantriai mindžiukavo, galvojo apie šunis draugus , šunis priešus, neaplankytas vietas ir neatliktus reikalus ir picą, kuri seniai jau aušo ant picerijos stalo.
Pica buvo labai skani, alus taip pat. Luka, po pasakojimo apie Kalėdų senius, pagalvojo, kad neblogai būtų pasivaikšiojus. Bet atslinko gilioji naktis ir, nusišluostę picinius trupinius bei alaus ūsus, šokom jai į glėbį..

O vakar naktį atsitiko stebuklas. Buvau kine. Viena. Su maišeliu pistacijų kišenėj. Ir žaliu obuoliu, įsimestu paskutinę akimirką belekiant iš namų. Praskridau per naktinę Veneciją. Kiton didžiojo kanalo pusėn. Prasiyriau per pūkinėm striukėm čežančią paauglių jūrą. Jauni žmonės, besidairydami vienas į kitą iš toli ir iš arčiau, bei pūsdami dūmus, šventė šeštadienį. Švenčiau ir aš. Nusipirkus bilietą įsitaisiau raudonoj kėdėj ir kelias valandas spoksojau į šokančius kūnus. Į dūmus. Į juos traukiančią Piną Bausch. Paskendusi šoky ir mintyse apie šį bei tą, griaužiau pistacijas ir įsimestą žalią obuolį. Bespoksodama spėjau pagalvoti apie greitai lekiantį laiką, vyrą, vaikus, šunį , šiek tiek apie nepadarytus ir laikiančius savo eilės darbus, apie nuotraukas, kurias norėčiau išmokt nufotografuot ir apie tai, kad galėjau įsimest ką geresnio į kišenę. Bet nuvijus visas nereikalingas ir visai nelaiku kilusias mintis, susikoncentravau į vaizus. Ir spoksojau. Į rankas. Į kojas. Į plaukus. Į raukšles ir dideles pėdas. Ilgas rankas. Liūdnas akis. Raudoną suknelę. Suknelę su gėlėm ant vyro kūno. Gražią moterį. Gražų vyrą. Negražią moterį. Seną vyrą. Vandenį. Akmenį ir subtitrus, kurie bėgo per greitai.
Buvo labai gera.
Namo neparskridau, bet paršokau, kaip darydavau senais laikais. Kai niekas nematytdavo.

O šiandien kepėm sekmadienius pyragus ir vaikštinėjom Venecijos labirintais. Švietė saulė. Nečiulbėjo paukščiai. Pūtė nuo kalnų atsiritęs žieminis vėjelis. Pro šonus švilpė bėgikai. Su numeriais ant pilvo ir ant nugaros. Su žemėlapiu rankoj ir magnetiniu žiedu ant piršto. Besiorientuodami. Seni ir jauni. Giliai įkvėpdami ir iškvėpdami. Kas raudonais, o kas violetiniais žandais. Buvo bėgikų ir su baltais.
Mes žiūrėjom į sportininkus, jų žandus ir sportiškus kūnus, o sportininkai žiūrėjo į savo žemėlapius. Taip giliai žiūrėjo, kad kai kurie bežiūrėdami pamiršdo pasižiūrėt kur bėga. Vienas matėm užkrito ant besikeikiančio senuko, kitas nosim griuvo į vitriną. Man vis norėjosi šūktelti žodžius, kuriuos dažnai kartodavo tėtis su mama, kad kai eini ar bėgi, reik žiūrėt po kojom, bet susilaikiau, nes , kaip man sakė viena brangi draugė, susilaikymas ir kantrybė žmogų puošia. Ir viską reikia daryti step by step.

Tai taip. Greit prabėgęs savaitgalis buvo puikus.
Bet vis vieną visų ilgiuosi.
Baisiausiai.
Kaip kaži ką.

p.s. dar buvom knygyne, kuris visai į save nepanašus. Nuostabus!

Linkėjimai

2011-11-10T07:52:00.000-08:00

Visiems draugams siunčiu linkėjimus. Iš spalvoto urvo. Labai ilgiuos. Norėčiau, kad teleportuotumėtės į urvą, kuris kasdien skęsta prieblandoje, bet kupinas keisto žavesio. Baigiam jį prisijaukinti. Ir jis baigia prisijaukinti mus.
Nevažiuokit į Londoną, Nidą, Romą, Paryžių ar į kaimą. Mmm?
Jei nenorit į urvą, galim susitikt bariuke Šv. Jokūbo aikštės pakrašty ? Ten vakarais gera pasėdėt ir gurkšnojant šį bei tą, pasidairyt į šonus. Rytais dar geriau.
Linkėjimai.
Milda

p.s. vakar atradau. šiandien klausau. priblandoj, pilnoj vaikų klegesio ir šuns gaurų:)

Autumn

2011-11-08T15:57:00.000-08:00

nereik nė rašyt , kad laikas bėga per greitai.
šiandien supratau, kad spalis baigės.
numylėtas mėnuo ištirpo.
išgaravo su visais savo geltonais ir raudonais lapais.
nepasivoliojau juose šiemet.
bet pasivoliojau lovoj.
o tai teikia didžiulį malonumą.
ypač spalį.
ir ypač, kai taip greitai bėga laikas.

Everyday Details

2011-10-31T15:06:00.000-07:00

2011-10-01T06:14:00.000-07:00

kai bunu tokiose vietose graziu zmoniu apsupty, girdziu sia daina. nuolatos. noreciau moket dainuot, kaip musu kaimyne, kuri kas ryta praverus langa ruosias vakariniui pasirodymui. dreba langai ir sirdis.

2011-09-30T13:18:00.000-07:00

http://www.youtube.com/watch?v=IMwnSdQE7d0&feature=related

*

Sunday. Venice. Sant' Erasmo.

2011-09-19T11:16:00.000-07:00

My Homeland Lithuania / V / just perfect place

2011-09-13T14:19:00.000-07:00

Self portrait

2011-09-12T14:10:00.000-07:00

A Sunday Trip

2011-09-11T15:39:00.000-07:00

My Homeland Lithuania / IV

2011-09-07T15:29:00.000-07:00

My Homeland Lithuania / III / Vilnius and its surroundings

2011-09-04T14:41:00.000-07:00

kai nardžiau po fotografijas kaifuodama, kad buvom parsibeldę į senuosius namus, pamatėm brangius žmones ir iš naujo atradom senas numylėtas vietas, klausiaus šios dainos, kuri ramino, kad iš džiaugsmo nenuvirsciau nuo kėdės.

My Homeland Lithuania / II

2011-09-03T13:54:00.000-07:00

My Homeland Lithuania / I

2011-09-02T08:42:00.000-07:00

The Kingdom of Heaven

2011-09-01T06:07:00.000-07:00

Vakar pro langą mačiau Debesų Karalystę.
Joje kartais po darbų Dievas ilsisi.
Džiaugsmas su liūdesiu ten sumišęs ir debesimis virtęs tyvuliuoja.
Pro langą į debesis žiūrint akimirkai begalinė meilė užklupo. Ta, kuri paprasta ir beribė.
O vėliau lengvas liūdesys su ilgesiu.
Žiūrėjau pro langą, galvojau kur gi mano namai.
Tuose švelnume skendinčiuose debesyse gyventi norėčiau.
Tyliai. Ramiai. Su meile.

Family

2011-07-28T03:42:00.000-07:00

in to the Night

2011-07-24T07:50:00.000-07:00

I'll climb way up to the top of the stairs and all my cares just drift right into space.

2011-07-17T15:48:00.000-07:00

   vakar lipom ant stogo,
   gražiausią Venecijos šventę šventėm,
   kaimynas kiemo vidury, stalą balta staltiese nuklojęs, su svečiais dainavo dainas apie jūrą,
   kaimynė terasoj verkė į dangų žiūrėdama,
   mūsų šuo uodegą vizgino ir į mėnulio pilnatį spoksojo,
   mes ir kartu į tą pilnatį ir į sprogstančias žvaigždes, ir į kaimynus dairėmės,
   nuo spalvų gausos galva susisuko,
   paryčiais miegot ėjom,
   kai iš šventės šėlsmo pavargę laiveliai namo plaukė,
   juose sėdintys žmonės garsiai, iš visų jėgų, dainas dainavo,
   ne apie jūrą,
   apie meilę.

http://www.youtube.com/watch?v=yfCQ2MUbYaA

Back Home

2011-07-05T07:17:00.000-07:00

    Buvom išvykę ilgam, nors man atrodo, kad visos dienos pralėkė kaip viena.
      Toli toli ir kartu labai arti.
      Didelioj girioj, o gal ir visai mažoj.
      Mažam namely su vaiduokliu, o gal ir ne visai taip ten buvo.
      Apsupti šimtamečių medžių, debesų, kalnų, gegučių, svirplių, driežų, jonvabalių ir drugių,
      artimų žmonių ir tolimų, debesis ir vaikus ganėm.
      Vėjas kasdien po pietų iš ežero atšvilpęs plaukus kedendavo,
      kai neatšvilpdavo, į dangų žiūrėdami ir jo laukdami, galvą kraipydavom.
      Vaikai kaip žuvys vandeny mirko, kaip žolės pražydo ir didesni užaugo.
      Tolimi žmonės artimesniais tapo.
      Buvo labai gera ir noris grižt į tą rojų.
      Pasikviest draugų būrį su visais jų vaikais.
      Debesis kartu ganyt.
      Į žolėse krebždančius vabalus paspoksot.
      Pašnekėt apie viską ir apie nieką.
      Ir kartu pasidžiaugt kasdien tenkančia laime gyvent šitam rojuj.

Aidai

2011-06-04T06:54:00.000-07:00

čia mano KIEMAS, aha aha ...

2011-05-29T07:44:00.000-07:00

Switzerland

2011-05-23T15:42:00.000-07:00

Įkritau į žalias pievas.

Tarp žolių, vabalų, smilgų ir gėlių pasislėpiau.

Ilgai būčiau ten tūnojus, bet vyras su vaikais ir šunimi iš pievų išgraibė.

Iškrapštė. Pasisodino mašinon ir pasrivežė namo.

Dabar tupiu namie, bet akyse skaidrus žalumas raibuliuoja.

Paukščių čiulbesys. Smilgų šnarėjimas.

Vėjas plaukus kedena.

Ir vėl atėjo vasara...

2011-05-04T08:39:00.000-07:00

my Boys like to play

2011-04-30T14:19:00.000-07:00

April

2011-04-28T14:35:00.000-07:00

Good mood. Good day.

2011-04-13T10:24:00.000-07:00

Abra Kadabra

2011-04-11T09:27:00.000-07:00

Green Day

2011-04-02T14:24:00.000-07:00

http://www.youtube.com/watch?v=1FtvF4k2QaQ

World throught the window

2011-03-30T15:34:00.000-07:00

Šiandien iš lovos išlipau kliša koja. O gal tiesiog iš nuovargio ją pradėjau piktai galvodama apie ne į vietą padėtus daiktus, susivėlusius plaukus ir raukšles aplink akis, ne tokius žodžius, ne tokius darbus, ne tokius judesius, neišsipildžiusius pažadus ir t.t.
Mintyse gerai išsiburbėjusi pravėriau langines ir akis užkliuvo už kiemo kamputy kaimyno vazone baigiančio nužydėti persiko.
Visa laimė, kad jį pamačiau.
Gyvenimas yra trumpas, bet be proto gražus.
Šias nuotraukas siunčiu Gerdai.
*

The Spring

2011-03-29T14:09:00.000-07:00

The air touched me. Water moved around me. Spring came that day.

2011-03-23T14:39:00.000-07:00

http://www.youtube.com/watch?v=mmceGIfjBGA&feature=related

City of Fallen Angels II

2011-03-13T16:47:00.000-07:00

www.youtube.com/watch?v=MugXdU-h6UU

City of Fallen Angels

2011-03-05T11:33:00.000-08:00

Venecija šėlsta saldžiam svaiguly. Tokio dar nemačiau.

...

Him / Her

2011-02-28T13:38:00.000-08:00

just love this song today

...

the Carnival came into our town

2011-02-27T13:36:00.000-08:00

Šiandien Veneciją sudrebino į Karnavalą suplūdusi žmonių minia. Tiršta ir margaspalvė.
Sulingavo susvyravo ir mūsų namas. Bildesys ir smalsumas ištraukė iš namų ir pusvalandžiui ištrūkus pralėkiau kaip vėjas pro Švento Morkaus aikštę. Net susisuko galva.
Iš tiesų tai nepralėkiau. Užstrigau jau pirmoje siauroje gatvelėje tarp blizgančių ir čežančių, ką tik venecijietiškom spurgom pasistiprinusių amerikonių ir pingvinais apsirengusių venecijiečių. Po poros kritinių pasistumdymų ir kaukštelėjimų į kaktą fotoaparato objektyvu ( nuo kurių gausos bei įvairovės ir sukosi galva) kaip šampano kamštis iššoviau į aikštę.
Ir ten man buvo taip linksma. Kaip niekad. Gaila tik, kad laiko turėjau mažytį gabalėlį, kurio pusę pasigrobė pingvinai...

...

Welcome to my reality

2011-02-25T08:15:00.000-08:00

Two

2011-02-24T13:26:00.000-08:00

Jie žiūrėjo į besileidžiančią saulę. Per švelnų atstumą. Kol ji baigė rūkyti.

A place in the Sun

2011-02-19T07:57:00.000-08:00

mano tylūs draugai

2011-02-16T07:31:00.000-08:00

skin of Venice

2011-02-14T08:17:00.000-08:00

Vėl tirštas rūkas atslinko su visu savo liūdesiu

2011-02-08T08:01:00.000-08:00

Daina rudeninė. Laukiu pavasario.

Dramblio užpakalis

2011-02-07T08:17:00.000-08:00

Kai kurie žmonės sako, kad laimę neša drambliai. Kiti žmonės sako, kad vorai, tik priklauso nuo to kokios tautybės. Vokiečiai vorai laimę neša rytais, o prancūzai vakarais. Dėl miego ir deguonies stokos paskutiniu metu visos smulkmenos pinas, tad gali būti atvirkščiai.
Yra žmonių, kurie sako, kad laimę neša kalviai. Tik ją jie neša sau patiems. Nusikalę.
Dar yra žmonių, kurie sako, kad laimė tai sveikata ir kad sveika siela sveikame kūne.
Žodžiu, vieną dieną, besivalydma dantis ir bespoksodama į naujai prasikalusią juoko raukšlę, kuri garantuotai yra išminties ženklas, mąsčiau apie dramblius, laimę, žmones ir jų posakius. Laiko šiai prabangai turėjau mažai, nes duktė pradėjo klibint vonios duris dainuodama dainą apie tai, kad jos draugė meška pusryčiams nori manų košės. Tad vonioje skubotai prieš veidrodį pamąsčius kaip gi nusikalt sau gabalėlį laimės nusprendžiau eit pasportuot. Sau. Pagydyt sielą. Viena. Be vaikų. Be šuns. Be meškų, kurios pusryčiams nori manų košės.
Ir nuėjau. Pradėjau sportuoti. Giliai kvėpuoti ir lankstytis į šonus. Tik ne viena, su manim sportuoja visas būrys moterų. Na ne būrys, o būrelis. Nes čia rasti didelę salę sunkoka. Aš jos ir neieškojau, nes net ir mažas būrelis atrodo lyg jūra žmonių.
Visos kartu sportuojančios moterys atrodo labai laimingos. Ypač kai giliai įkvėpia ir iškvėpia. Įdomiausia tai, kad salėje, kurioje kalam laimę, ant sienos pakabintas paveiklas. Tame paveiksle gražiai nutapytas didelis dramblio užpakalis. Kai giliai pakvėpavus atmerkiu akis - jis išnyra visu savo gražumu. Kiekvieną kartą. Toks pilkas ir didelis. Stabilus. Ramus ir harmoningas. Pastebėjau, kad dramblio užpakalį medituoju ne viena. Į jį spoksom visos. Viena kartu sportuojanti moteris sakė, kad nesuprantanti ką aurorius norėjo šiuo keisto grožio kūriniu pasakyti, apie ką gi jis. Kita stebėjos dramblio užpakalio kabėjimo vieta. Trečia autoriaus pasirinkta spalva. Ketvirta sakė, kad autorius tikras virtuozas, nes dramblys labai jau realistiškas.
Apie meno kūrinius nesiginčiju. Kiekvienas jaučiam ir matom savaip. Tik, žinau, kad žmonės sako, jog svarbu ne į tai, ką žiūri, o ką matai ir žinau, kad šis paveikslas mane nuramina, nes žiūrėdama į jį matau atneštą laimę..

p. s. fotografijoje pagautas ne aprašytasis užpakalis. Tai porcelianinio Aidos Dirsės daryto nuostabaus dramblio uodega. Neša laimę. Garantuoju.

Sekmadienio rytas šv. Stepono aikštėje

2011-02-06T09:22:00.000-08:00

Keletas šio sekmadienio herojų nuotraukų... Gyvenimas yra gražus.

p.s. Vyras su geltona liemene - be peruko. Plaukai tikri. Šaltinis patikimas.
Rožiniai violetiniai batai ne gondolieriaus. Gražios moters, kuri netilpo į kadrą.

Šias nuotraukas skiriu skaitytojai I.

2011-02-04T11:52:00.000-08:00

Brangi I. Šį įrašą skiriu tau.
Šį rytą su Roku persikraustėm į kitą kanalo pusę. Ten švietė saulė. Ryškiai. Bei pūtė vėjas. Švelniai.
Ir žiema apsimetė, kad ji yra pavasaris.
Vėjo gūsis pramerkė akį ir pamačiau daugiau spalvų, ne tik tą mėlyną, kuri jau kokį mėnesį strigus galvoje.
Tiesa, mačiau ir ją. To negalėčiau neigti. Bet man ji labai graži.
Rytas buvo nuostabus. Nuotaika taip pat.
Galvojau kaip gera turėti draugų, kuriems gali papasakot apie savo rytus. Kokie jie bebūtų.
O Rokas galvojo, mama, einam namo valgyti.
Toks tas vyriškas prigimimas.
Meilė per skrandį...

Spalvų gabalas

2011-02-01T14:37:00.000-08:00

Siunčiu gabalą spalvų. Bum!

Rožė ir vagis

2011-01-31T04:43:00.000-08:00

Kai susikrovusi kuprinę atičiuožiau gyventi gyvenimo, dalintis laime, džiaugsmu, vargu ir visa kuo kitu pas savo mylimąjį į Veneciją, širdies kertelėj svajojau apie ramų gyvenimą. Tokį švelnų ir tykų. Tokį kitokį. Be burbalių. Be pelėsiais ir kerpe apaugusių. Be piktų žmonių. Ir be vagių.

Gyvenu visai netykiai burbalių saloj, pelėsiais ir kerpe apaugusiam name.
Pirmais naujo gyvenimo metais vagis pavogė tėčio dovanotą Volkswagen Jettą. Vagis romantikas.
Jetta buvo įžengus į antrą dešimtmetį, pakeliavusi po pasaulį ir mačiusi visko.. Vairuojant ją reikėjo žinot porą slaptų triukų, ką spaust ir ko geriau nespaust. Važiuojant greitkeliu ir neperspaus. Bet matyt vagiantį žmogų suviliojo raudona spalva ir sportiškas dizainas.. Kai policijos skyriuje rašiau pareiškimą, kad parkavimo aikštelėje neradau savo nuostabios sportinės mašinos, policininkai gūsčiojo pečiais ir labai stebėjosi, kas čia per modelis, tokio nėra girdėję, kelintų metų ?
Dar važiuojanti ??? TAIP, važiuojanti ir labai brangi širdžiai mašina!
Mašiną rado griovy, apkaišytą sudžiūvusiom žolėm ir gėlėm. Kai policijos skyriuje rašiau pareiškimą, kad griovy rasta aplaužyta mašina yra mano, policininkai gūsčiojo pečiais ir labai stebėjosi, kodėl vagis mašiną apkaišė gėlėm. Patarė vairuot atsargiai. Klausė ar nekonfliktuoju su kokiomis nors žmonių grupėmis. Sakė, kad čia greičiausiai mafijos ženklas ir kad greičiausiai į mano brangios mašinos padangas vagis prikišo narkotikų, norėdamas saugiai juos pergabent per sieną ( įdomu kurią )..
Aš rašiau ir gūsčiojau pečiais. Galvojau, kad vagis tikriausias romantikas. Arba tiesiog narkotikų užgraužęs paauglys.

Kita su vagystėmis susijusi istorija nutiko visai netrukus po mašinos pagrobimo.
Parduotuvėje, daržovių skyriuje. Tamsaus gymio neaiškios tautybės vyrai keistai besišypsodami apsumdė besveriant pomidorus. Kai reikėjo už juos susimokėti kasoje apsižiūrėjau, kad dingo piniginė. Su visais pinigais. Ir dar neramiau, su kilmės dokumentais ir vairuotojo pažymėjimu. Mintimis jau stumdžiausi su burbančiais ir nešvelniomis moterimis nykiuose biurokratijos koridoriuose nusidriekusioje eilėje tikėdamasi dokumentus gauti kuo greičiau.. Mąstant apie tokią ateities veiklą ištiko gilus liūdesys. Mano švelnus vyras sumokėjo už pomidorus ir guosdamas palydėjo į policijos skyrių (prieš tai pasiknisom visose parduotuvėje ir aplink ją buvusiose šiūkšlių dėžėse, vyras sakė, kad nereik prarast vilties, kad gal būt vagys pasiglemžę pinigus dokumentus išmetė į šiukšlyną.. dar sakė, kad viskas bus gerai, bet aš, ištikta beribio liūdesio, nelabai tuo tikėjau..)
Jau pažįstamu ir beveik bičiuliu tapęs policininkas mane pamatęs gūsčiojo pečiais. Gūsčiojom abu. Kokia nesėkmė. Iš pradžių mašiną, vėliau piniginę. Pasirašius porą pareiškimų apie įvykį net draugiškai paplekšnojo per petį. Sakė, kad nenusimičiau, kad yra vilties. Sakė, kad knistis šiukšlyne nebuvo boga mintis. Klausė kokia mano manymu buvo nusikaltėlių tautybė.. Žodžiu, apraudojus savo liūdną dalią, namie, bevalgydama pomidorą, piniginę radau ant stalo.. Nesakysiu, ką man tada sakė mano švelnusis vyras.

Vakar vakare į mūsų gyvenimo istoriją gryžo vagis. Atsliūkino tylią naktį ir pavogė rožę. Išsikasė rožės medį iš kiemo ir paliko didžiuliame vazone skylę. Patys to būtumėm nepastebėję - vaikai verčia gyvenimą ir visą ką kitą aukštyn kojom. Bet paskambino mūsų viską matantis ir žinantis kaimynas. Šaukė, vaje, kažkoks niekšas pavogė jūsų gėlę. Žmona šaukė kartu. Išgirdę naujieną su vyru gūsčiojom pečiais. Vyras labai nuliūdo ir iš to liūdesio ant balto popieriaus raudonu rašalu užrašė - ATIDUOKITE MUMS ROŽĘ. AČIŪ. Lapą su mandagiu prašymu užlipino ant tuščio vazono. Kitos dienos vakarą viską žinantis kaimynas vėl paskambino į duris. Šaukė, kad vagis perskaitęs pykčio ir liūdesio ištikto vyro užrašą vietoj rožės atnešė mirusį fikusą. Sakė, kad tai ženklas ir klausė ar nekonfliktuojam su kokiomis žmonių grupėmis, kad dar to nėra buvę ir kad pasaulis sparčiai ritasi žemyn. Visi kartu pagūsčiojom pečiais.
Tik vėliau išėjusi į lauką žiūrėt palikto konfliktuojančio žmogaus ženklo atpažinau mūsų mirusį fikusą.. Mano vyras įkvėptas tuščios kiemo vietos nusprendė, kad įkvėpusi gryno oro mūsų apleista mirusi gėlė, kurią vis ruošiuos ir neprisiruošiu nešt į šiukšlyną, atsigaus ir virs rože.
Tik dabar nežino kaip tai papasakot kaimynui, kuris sukrėstas įvykio jau spėjo pasidalint kraupiais įspūdžiais su savo bičiuliais...